Apie Bacho vargonų muziką:
I II III IV V VI VII VIII IX X XI XII XIII XIV XV XVI
Apie Bacho vargonų muziką VIII (Vidas Pinkevičius)
Galbūt tai tik įdomus sutapimas, bet prieš apsigyvendamas Kiotene J. S. Bachas trumpam apsilankė Leipcige, kur galiausiai praleis 27 savo gyvenimo metus. Į Leipcigą jis buvo kviestas apžiūrėti naujų Šv. Pauliaus bažnyčios vargonų. Nors čia jis svečiavosi tik kelias dienas, turbūt spėjo pajusti šio miesto kultūrinio gyvenimo ritmą.
Leipcige, kur gyveno daugiau nei 30 tūkstančių žmonių, Šv. Tomo bažnyčioje kantoriumi dirbo jo pažįstamas, žymus kompozitorius, Johannas Kuhnau. Čia buvo prestižiškiausias visoje Vokietijoje universitetas, kelios aktyviu muzikiniu gyvenimu pasižyminčios liuteronų bažnyčios, turinčios puikius vargonus. Miestas garsėjo rimtomis kelių šimtmečių kultūrinėmis tradicijomis.
Kiotenas buvo mažas žemdirbių miestelis, kur vienintelis kultūrinis akcentas buvo princo Leopoldo rezidencija su neseniai įkurta maža rūmų kapela. Čia, kalvinistų aplinkoje, buvo tik viena liuteronų bažnyčia su prastais vargonais ir be jokio muzikinio gyvenimo. Ar J. S. Bachas nesigailėjo pasirinkęs tokį užkampį? Ar jis turėjo kitokį pasirinkimą?
Deja, jis kito pasirinkimo šiuo metu neturėjo, ir mintyse jam turbūt jokių dvejonių nekilo. Jis džiaugėsi galėdamas ištrūkti iš Veimaro ir žinojo, kad Kiotene jis bus tarp geriausiai apmokamų muzikų visose princo valdose. Be to ypatingą prielankumą kompozitoriui ir muzikai apskritai jaučiantis princas Leopoldas buvo puikus mecenatas.
Kioteno rūmų kapelos muzikantai buvo visa galva aukščiau už tuos, su kuriais jiems teko dirbti Veimare. Iš tikrųjų sąlygos čia buvo pačios puikiausios J. S. Bachui siekti užsibrėžto muzikinių varžybų dėl pranašumo tikslo. Dėl neįvykusių varžybų su L. Marchandu Dresdene kompozitorius tik dar labiau norėjo susitikti jo vertą konkurentą.
Tuo metu buvo dar vienas kompozitorius, kuris, sakoma, būtų galėjęs J. S. Bachui prilygti – tai buvo jo vienmetis Georgas Friedrichas Hendelis. 1719 metais jis svečiavosi savo gimtajame Halės mieste, tik 20 mylių nuo Kioteno. J. S. Bachas, apie tai sužinojęs, kuo skubiausiai išsirengė jį aplankyti. Deja, J. S. Bachui atvykus į Halę, G. F. Hendelis išvyko tą pačią dieną, ir jie nesusitiko.
Dar vienas šansas pasimatyti su populiariuoju G. F. Hendeliu laukė 1729 metais, bet tada J. S. Bachas sirgo ir pas Hendelį pasiuntė savo sūnų Wilhelmą Friedemanną. Jis pakvietė G. F. Hendelį apsilankyti Leipcige pas J. S. Bachą, bet šis nepanoro. Ar G. F. Hendelis specialiai vengė J. S. Bacho? Sunku pasakyti, bet atrodo, kad J. S. Bachas, kuris jaunystėje pėsčiomis daugiau nei 400 kilometrų keliavo į Liubeką, kad išgirstų Buxtehudę, to troško daug labiau.
Beje, ar jums patinka vargonai? Atsisiųskite nemokamą video ekskursiją po didžiausius Lietuvos vargonus. Video ekskursiją veda vargonininkas Vidas Pinkevičius.
Leipcige, kur gyveno daugiau nei 30 tūkstančių žmonių, Šv. Tomo bažnyčioje kantoriumi dirbo jo pažįstamas, žymus kompozitorius, Johannas Kuhnau. Čia buvo prestižiškiausias visoje Vokietijoje universitetas, kelios aktyviu muzikiniu gyvenimu pasižyminčios liuteronų bažnyčios, turinčios puikius vargonus. Miestas garsėjo rimtomis kelių šimtmečių kultūrinėmis tradicijomis.
Kiotenas buvo mažas žemdirbių miestelis, kur vienintelis kultūrinis akcentas buvo princo Leopoldo rezidencija su neseniai įkurta maža rūmų kapela. Čia, kalvinistų aplinkoje, buvo tik viena liuteronų bažnyčia su prastais vargonais ir be jokio muzikinio gyvenimo. Ar J. S. Bachas nesigailėjo pasirinkęs tokį užkampį? Ar jis turėjo kitokį pasirinkimą?
Deja, jis kito pasirinkimo šiuo metu neturėjo, ir mintyse jam turbūt jokių dvejonių nekilo. Jis džiaugėsi galėdamas ištrūkti iš Veimaro ir žinojo, kad Kiotene jis bus tarp geriausiai apmokamų muzikų visose princo valdose. Be to ypatingą prielankumą kompozitoriui ir muzikai apskritai jaučiantis princas Leopoldas buvo puikus mecenatas.
Kioteno rūmų kapelos muzikantai buvo visa galva aukščiau už tuos, su kuriais jiems teko dirbti Veimare. Iš tikrųjų sąlygos čia buvo pačios puikiausios J. S. Bachui siekti užsibrėžto muzikinių varžybų dėl pranašumo tikslo. Dėl neįvykusių varžybų su L. Marchandu Dresdene kompozitorius tik dar labiau norėjo susitikti jo vertą konkurentą.
Tuo metu buvo dar vienas kompozitorius, kuris, sakoma, būtų galėjęs J. S. Bachui prilygti – tai buvo jo vienmetis Georgas Friedrichas Hendelis. 1719 metais jis svečiavosi savo gimtajame Halės mieste, tik 20 mylių nuo Kioteno. J. S. Bachas, apie tai sužinojęs, kuo skubiausiai išsirengė jį aplankyti. Deja, J. S. Bachui atvykus į Halę, G. F. Hendelis išvyko tą pačią dieną, ir jie nesusitiko.
Dar vienas šansas pasimatyti su populiariuoju G. F. Hendeliu laukė 1729 metais, bet tada J. S. Bachas sirgo ir pas Hendelį pasiuntė savo sūnų Wilhelmą Friedemanną. Jis pakvietė G. F. Hendelį apsilankyti Leipcige pas J. S. Bachą, bet šis nepanoro. Ar G. F. Hendelis specialiai vengė J. S. Bacho? Sunku pasakyti, bet atrodo, kad J. S. Bachas, kuris jaunystėje pėsčiomis daugiau nei 400 kilometrų keliavo į Liubeką, kad išgirstų Buxtehudę, to troško daug labiau.
Beje, ar jums patinka vargonai? Atsisiųskite nemokamą video ekskursiją po didžiausius Lietuvos vargonus. Video ekskursiją veda vargonininkas Vidas Pinkevičius.
